Ar jūs dažnai jaučiatės (ar išvis jaučiatės) ne tokie, kitokie? Ar būna, kad tarp draugų, kolegų, pažįstamų, tėvų save apribojate, nerodote viso savęs, nes nesupras. Ak, skamba paaugliškai, ane? :) Bet aš nekalbu apie nesupratimą, kai dėl to jautiesi blogai. Tas jautimasis kitokiu yra buvimas normaliu žmogumi, tiesiog nesklaidant savęs į kairę ir dešinę dėl visų (ir savo) santūrumo bei neapsimokėjimo to daryti. Natūraliai save šiek tiek apriboji prie kitų žmonių dėl tingėjimo ar neturėjimo laiko jiems parodyti ir atskleisti save iki galo, tikroviškiau; arba dėl darbinės aplinkos, kurioje atskleidimas gali išeiti ne į naudą. Bet smagu, kai kažkam tavo “keistumas” ne tik netrukdo, bet ir patinka. Kai gali šnekėti bet kokias pievas ir pamąstymus, slapčiausius ir “gėdingiausius” dalykus. Aš turiu, kam save parodyti :)
22 Sep 09
