Kaip užkabina
Šioje knygoje labai aiškiai matoma lengva —> sunkyn, lengva —> sunkyn struktūra. Kiekvienas skyrius - lyg atskira knygelė, kurioje pradžia labai lengva, viskas atrodo paprasta, o toliau eina vis sunkyn ir sunkyn. Kadangi knygoje su paaiškinimais per daug nesicackinama (uf, ir vistiek virš 600 psl.), tai skyriaus gale dažniausiai jau sėdžiu susiraukusi ir prie kiekvieno pavyzdžio praleidžiu penkiagubai daugiau laiko, nei skyriaus pradžioje. Kai nuvargusi įveikiu skyrių ir norisi pailsėti, žvilgteliu į kito skyriaus pradžią ir matau, kaip ten viskas lengva ir paprasta. Na, noras pailsėti išgaruoja, nu nes taip paprasta, tai galima ir toliau pasimokyti :) iki sekančio raukymosi.
Galėtų dar ir užduotėlės būt prie kiekvieno skyriaus.